- duobėti
- duobė́ti vksm. Neduobė́k kẽlio, kiẽmo.
.
.
duobėti — duobėti, ėja, ėjo 1. tr. daryti duobėtą: Kad plūki – lygiai plūk, neduobėk laito Kp. 2. intr. darytis duobėtam: Šiaudų stogas pradeda duobėti – nevienodai teauga kiminai Šts. duobėti; įsiduobėti; išduobėti … Dictionary of the Lithuanian Language
duobinti — 1 duobinti, ina, ino tr. duobėti … Dictionary of the Lithuanian Language
duobiuoti — duobiuoti, iuoja, iãvo intr. duobėti … Dictionary of the Lithuanian Language
duobėtas — duobėtas, a adj. (1) K; SD123, SD42 su duobėmis: Dabar visas kelias duobėtas OG184. Jei kelias duobėtas – bloga važiuot Rod. Duobėtas arimas (nelygiai suarta) Vlkv. Jau grendymas darosi duobėtas, reiks taisyt Gs. Labiausiai tinka dirbimui tašytų… … Dictionary of the Lithuanian Language
išduobėti — 1. tr. padaryti duobėtą: Autobusai išduobėjo kelią Ėr. Padą išduobėjo OG308. Imk iš pakraščio [sviestą], kam taip išduobėji? Kp. 2. intr. pasidaryti duobėtam, išdubti: Nuo lyčių lañkos paupiais išduobėjo, t. y. duobės pasidarė J. Medis… … Dictionary of the Lithuanian Language
varlakis — var̃lakis sm. (1) Brs, Kal, Šts su duobelėmis, reljefiškas audeklas: Var̃lakiai buvo tokie duobėti, ligu su akelėms Kl … Dictionary of the Lithuanian Language
įsiduobėti — pasidaryti duobėtam: Įsiduobėjęs stogas greit genda Krš. Kol šienas nesusistovėjęs, bloga gulėt – įsiduobėja Dglš. duobėti; įsiduobėti; išduobėti … Dictionary of the Lithuanian Language